1. Filosofijos kilmė, prigimtis ir struktūra
2. Filosofija ir specialieji mokslai
3. Pagrindinės filosofinių klausimų kėlimo kryptys. Platono trikampis
4. Mileto mokykla: Talis, Anaksimandras, Anaksimenas
5. Heraklitas
6. Pitagoro socialinė veikla, jo filosofinės ir matematinės idėjos
7. Parmenidas ir jo filosofijos reikšmė
8. Zenono aporijos
9. Bendra vėlyvųjų natūrfilosofų charakteristika. Empedoklis
10. Demokrito atomizmas
11. Antropologinis graikų raidos etapas. Sofistai
12. Sokratas. Sokrato pokalbių vedimo metodas
13. Platono idėjų teorija. Tikroji būtis ir gamtinis pasaulis
14. Platono gnoseologija (žinojimas). Pažinimo pakopos
15. Platono mokymas apie Erotą. Meno santvarka (koncepcija)
16. Platono kosmologija ir psichologija
17. Platono etika ir valstybės teorija
18. Bendra Aristotelio filosofijos charakteristika. Mokslų suskirstymas
19. Metafizikos termino prasmės. Aristotelio mokymas apie priežastis
20. Būties termino reikšmės Aristotelio filosofijoje
21. Substancijos kategorijos aptarimas Aristotelio filosofijoje
22. Aristotelio kosmologija ir fizika
23. Aristotelio etika
24 Aristotelio logika
25. Kinikai
26. Pasaulėžiūrų lyžis: antikinis pasaulis ir krikščionybė
27. Šv. Augustinas. Jo pažiūros
28. Pažinimo problemų raida apie raida viduramžiais. Nominalizmas ir realizmas
29. Bendra renesanso ir naujųjų amžių filosofijos charakteristika. R. Dekartas
30. Lokas, Berklis, Hiumas – empirizmo atstovai
31. Bendra Kanto filosofijos charakteristika. Kanto koperniškasis posūkis
32. Kanto etinės pažiūros. Kategorinis imperatyvas
33. Laisvės esmė
34. Laisvės subjektas. Asmens sąvokos aptarimas
35. Laisvės objektas. Žmogus kaip “atviras klausimas”
36. Laisvė ir būtinybė. Kultūros sąvokos aptarimas
37. Laisvė, kaip žmogaus kenozė. Tariamasis laisvėjimas
38. Technikos pažangos dviprasmiškumas: sparta ir skuba. Žmogaus sutechnėjimas
39. Dvasinis sutechnėjimas kaip utilitaristinis nihilizmas. Naudos vertybės aptarimas
40. Nihilizmas ir ateizmas. Prasmė ir beprasmybė. Žmogus esmė. Amoralizmas. 20 psl.